Aviacija ieško būdų, kaip sumažinti aplinkos taršą
By Marius
Nuo 1940 m. pasaulyje susidarė daugiau nei 32 mlrd. tonų CO2., o maždaug pusė šio kiekio – per pastaruosius dvidešimt metų. „CO2 pašalinimas iš aplinkos – itin ilgas ir sudėtingas procesas. Iš 1 t pusė CO2 pasišalina maždaug per 30 metų, 30 proc. – per kelis šimtmečius, o 20 proc. aplinkoje išlieka daugelį tūkstančių metų“, – akcentuoja Mančesterio universiteto atstovas prof. dr. David‘as Lee.
Tokią negailestingą statistiką jis pateikė rugsėjo 22–23 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vykusioje VĮ „Oro navigacija“ ir VILNIUS TECH organizuotoje Tarptautinėje konferencijoje „Klimato kaita ir jos poveikis oro eismo vadybai“ (angl. Climate change and the role of air traffic control).
Vieną iš pagrindinių konferencijos pranešimų skaitęs D. Lee pabrėžė, kad aviacijos sritis ženkliai prisideda prie CO2 kiekio augimo. Būtent dėl šios priežasties ekspertas, daugiau nei dešimtmetį besispecializuojantis klimato kaitos srityje, atsisakė atvykti į konferenciją ir savo pranešimą skaitė nuotoliniu būdu. Visa tai tam, kad bent maža dalimi galėtų prisidėti prie neigiamo aviacijos srities daromo poveikio aplinkai mažinimo.
Kaip oro sąlygos susijusios su tarša aviacijoje?
Pagrindinis Vilniuje vykusios konferencijos tikslas – aptarti, kokių priemonių reikia imtis jau dabar, norint sumažinti neigiamą aviacijos poveikį aplinkai. Taip pat išsiaiškinti, kokius tyrimus papildomai reikia atlikti, kokiose srityse specializuotis, norint sužinoti orlaivių daromą neigiamą žalą aplinkai, galimybes, kaip ją sumažinti.
Šis aviacijos ekspertų susitikimas Vilniuje orientuotas į oro eismo vadybą ir skrydžių vadovus, kurie, nors ir dirba aviacijos srityje, turi mažiausią sąlytį su pačiu lėktuvu. Pagrindinės sritys, kuriose šie vadovai specializuojasi – kur ir kokiame aukštyje lėktuvai skrenda. Nuo to, o kartu ir nuo oro sąlygų, priklauso, kokio dydžio žala daroma aplinkai. Net ir kelis kartus skrendant tuo pačiu maršrutu, vieną kartą žala gali būti didesnė, o kitą – mažesnė.
D. Lee pabrėžė, kad pastaruoju metu, kai daugėja skrydžių įvairiomis kryptimis, ekspertams reikia atlikti dar daugiau mokslinių tyrimų. „Pagrindinis viso to tikslas – nuspėti ir sumodeliuoti, kaip tinkamai pertvarkyti oro eismą, kad jis lanksčiau ir efektyviau prisitaikytų prie oro sąlygų. Visa tai tam, kad aviacijos sektorius kuo mažiau terštų aplinką. Šioje srityje vis dar daug neapibrėžtumo, trūksta mokslinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima daryti tinkamas išvadas. Tai itin svarbu, nes priimtas blogas sprendimas gali sukelti daugiau neigiamų padarinių, negu sprendimas nesiimti jokių veiksmų“, – teigė ekspertas D. Lee.
Ką atskleidžia lėktuvų paliekamos žymės danguje?
Ekspertas taip pat įvardijo dar vieną svarbų faktą, į kurį dėmesys dažnu atveju nėra atkreipiamas. Tai – skrydžio metu lėktuvo paliekamos žymės danguje.
„Kiekvienas esame nukreipę žvilgsnį į dangų ir pastebėję, kad skrisdamas orlaivis palieką pilką ruožą. Čia itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, per kiek laiko žymė danguje išnyksta. Jeigu pilkas ruožas, paliktas lėktuvo danguje išnyksta per 10 s, neigiamas poveikis aplinkai nėra didelis. Jeigu žymės neišnyksta ilgiau, neigiamas poveikis aplinkai yra ženkliai didesnis. Tiesa, visa tai taip pat priklauso ir nuo oro sąlygų“, – dėmesį atkreipia Mančesterio universiteto profesorius.
Ateityje skrydžių valdymo specialistams reikės daugiau kompetencijų
VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) jau ne vienerius metus orientuojasi į skrydžių vadovų rengimą darbo rinkai. Pastebima, kad skrydžių valdymas savo apimtimi pastaraisiais metais tampa kompleksiškesnis. Ypač svarbu tai, kad šios srities specialistai turi gebėti naudotis/įgyti daug kompetencijų.
„Vienas iš vykstančios konferencijos rezultatų yra tas, kad jau šiandien labai aišku, jog atliekant skrydžių valdymo sprendimus, ateities specialistams nepakaks turėti tik bazinių lėktuvų eismo koordinavimo kompetencijų. Pastebime, kad darbo rinkoje bus reikalingi specialistai, kurie savo darbe ir kasdienėje veikloje gebėtų integruoti tiek ekologijos, dirbtinio intelekto, inžinerijos, meteorologijos žinias ir sprendimus bei taip mažintų poveikį aplinkai“, – pabrėžia AGAI dekanas dr. Justas Nugaras.
„Tokio didelio susidomėjimo sulaukusi konferencija tik dar kartą parodo šios temos svarbą ir aktualumą. Kai kalbame apie oro navigacijos paslaugų teikimą ir klimato kaitą, pirmiausia akcentuojame skrydžių vadovų pastangas užtikrinti greitą ir efektyvų lėktuvų judėjimą, nukreipti orlaivius trumpiausiu maršrutu, taip mažinant aviakompanijų kuro sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį. Siekdami sumažinti poveikį aplinkai, oro navigacijos paslaugų teikėjai diegia įvairias naujoves ir imasi procedūrinių pagerinimų, įskaitant laisvus oro maršrutus, tikslesnes atvykimo/išvykimo procedūras, triukšmo mažinimo priemones, efektyvų oro erdvės panaudojimą ir kita. Visa tai reikalauja tinkamos infrastruktūros ir duomenų valdymo, o šiai dienai ir didelio susitelkimo į mokslinius tyrimus bei inovacijas, kurioms savo dėmesį skiria Baltijos funkcinio oro erdvės bloko narės, įskaitant ir VĮ „Oro navigacija“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.