Štai dėl ko aš važiuoju į Daniją…
By straipsniai
Draugai stebisi. Kaskart pasakius, kad važiuoju į Daniją, jie klausia: „Ir vėl?!“ Na, kai pagalvoju, iš tiesų gana dažnai lankausi toje šalyje. Tikriausiai ir jūs – tie, kurie atsivertėte šį tekstą, – klausiate, kodėl. Viską paaiškinti galėčiau paprastai. Arba sudėtingai…
Yra toks dalykas kaip skonis. Jį siečiau ne tik su maistu ar rūbų stiliumi. Skonis, manau, pasižymi gerokai gilesne prasme nei automobilio modelio pasirinkimas ar sprendimas, kokias vonios plyteles įsigyti. Drįsčiau teigti, jog skonis – tai, kas traukia apskritai. Juk ir pažinčių portale peržvelgta anketa gali nepalikti abejonių. Tiesiog užplūs geros emocijos ir atrodys, kad čia tas (ar ta), kurio(s) ieškota. O štai kaip prasidėjo mano pažintis su Danija ir kaip supratau, kad tai mano skonio šalis…
Noras keliauti
Ilgai nebuvau užsienyje. Taupiau pinigus. Norėjau kur nors paatostogauti, bet nežinojau, kur. Vis atsidėdavau šiek tiek pinigų. Taip jų susikaupė nemažai. Ir tuomet, jau besirenkant kelionės maršrutą, toptelėjo mintis nuvykti į Daniją. Ką gi, kaip tariau, taip ir padariau.
Danijoje man patiko. Net labai. Aplankiau ne vieną muziejų, apvaikščiojau ne vieną gražų kampelį. Didžiulį įspūdį paliko Kopenhaga. Šiaip galėčiau ilgai pasakoti, bet tai būtų tarsi kūrinio detalių atskleidimas. Be to, apie lankytinas vietas internete pilna informacijos.
Kiek pabuvojęs grįžau namo. Tačiau po pusmečio vėl nusprendžiau, jog važiuoju į Daniją. Kaip tai nutiko?
Nepaaiškinama trauka
Kartais sunku paaiškinti simpatijos ar antipatijos priežastis. Kai prieš antrą kelionę pasakiau savo planą, vienas bičiulis keistai į mane pažvelgė, net pajuokavo, neva būsiu Danijoje ką nors nusižiūrėjęs (žinote, flirtas, romantika ir visa kita). Tačiau priežastis visai kita. Tarsi kas trauktų atgal. Yra Lietuvoje tokių vietų, į kurias vis norisi sugrįžti. Laikas nuo laiko būtinai turiu pavaikščioti po Kauno senąją dalį. Tiesiog kitaip negaliu. Tas pats jausmas aplankė ir grįžus iš svečios šalies. Ne iš karto nusprendžiau, kad važiuoju į Daniją. Juk pirmiausia reikia pasidalinti įspūdžiais. O ir darbai reikalauja, kad juos kas nors darytų. Negali amžinai atostogauti. Tačiau laisvai samdomo darbuotojo statusas tokiu atveju itin praverčia (nebandau sukelti jokio pavydo).
Dalys ir visuma
Ar kada girdėjote, kad visuma susideda iš dalių, o dalys – iš visumos? Galėčiau teigti, jog potraukis vykti į Daniją gajus dėl pačių įvairiausių dalykų, tiek smulkesnių, tiek stambesnių. Galbūt viena iš susižavėjimo priežasčių yra gyventojų kultūringumas. Absoliutinti negaliu, tačiau žmonės, su kuriais toje šalyje teko bendrauti, paliko labai gerą įspūdį.
Be abejonės, mane pakerėjo lankytinos vietos. Spalvingieji Kopenhagos namai – didžiulis įkvėpimo šaltinis. Traukos objektais pavadinčiau ir kavines. Nors mėgstu tradicinius lietuviškus patiekalus, daniški taip pat džiugina skrandį.
Nauji įspūdžiai ir poilsis
Iš tiesų galėčiau pateikti kiek konkretesnį paaiškinimą, kodėl dabar jau kelintą kartą važiuoju į Daniją. Manau, kad trauka susijusi su aplinkos pakeitimu bei poilsiu. Dabar, pabuvęs toje šalyje ne vieną kartą, galiu pasidžiaugti neblogai pažįstantis kai kurias jos vietas. Vis dėlto tai ne Kaunas ir ne Vilnius, kur beveik viskas žinoma. Kaskart nuvažiavęs į Daniją aplankau įdomius objektus, atrandu šį tą naujo. Po darbų atsidūręs Kopenhagoje ar kitame mieste jaučiu atpildą už tas valandas, kurias prasėdėjau prie kompiuterio.
O kaipgi kitos šalys?
Skaitytojai turbūt domisi, ar dabar ir keliausiu vien tik į Daniją. Na, ši šalis mane žavi. Gal dėl kiek intravertiško savo būdo vietoje triukšmingų kompanijų pasirenku ramesnį, bet žymiai įspūdingesnį poilsį. Jau dabar kartu su geru bičiuliu planuojame kelionę. Pažadėjau aprodyti gražias Danijos vietas.
Bet tai nereiškia, kad kelias visuomet veda į tą pačią šalį. Maždaug per vienerių metų laikotarpį dar apsilankiau Latvijoje bei Vokietijoje. Bet kažkodėl širdyje vis tiek išlieka toji karalystė.
Finansai
Tikriausiai atrodo, kad važiuoju į Daniją dėl to, kad galiu sau leisti. Toks teiginys logiškas. Norint taip keliauti reikia uždirbti pinigų. Tačiau juos įmanoma panaudoti tikslingai ir neiššvaistyti. Vienas iš protingo ir atsakingo pinigų leidimo būdų – gerų vežėjų pasirinkimas. Tiesiog atradus patikimą ir puikų kainos bei kokybės santykį siūlančią įmonę galima keliauti komfortiškai, bet nesukeliant piniginėje sūkurio. Viskas priklauso ir nuo to, kokių poreikių atsiranda jau nuvykus į kitą šalį.
Pora žodžių
Važiuoju į Daniją su malonumu. Turiu pažįstamą, kurį nepaprastai traukia Italija. Ko gero, čia ir atsiskleidžia pradžioje paminėti su skoniu susiję niuansai. Ką gali žinoti, gal ateityje apsilankysiu kokioje kitoje šalyje, kuri sužavės ne mažiau. Ir tuomet reikės kaitalioti maršrutus.