Mėšlo kratytuvai – kada į laukus ir kaip išnaudoti efektyviai?
By Marius
Ūkininkavimo sėkmė Lietuvoje vis labiau priklauso ne tik nuo turimų techninių išteklių, bet ir nuo to, kaip bei kada jie išnaudojami. Mėšlo kratytuvai – vienas iš esminių ūkio padargų, ypač mišriems ir gyvulininkystės ūkiams. Jie padeda panaudoti organines trąšas tvariai ir ekonomiškai, tačiau tinkamas jų naudojimo laikas ir būdas lemia tiek derliaus, tiek dirvožemio kokybės rezultatus.
Kiekvieną sezoną ūkininkai laukia tinkamo momento tręšti laukus mėšlu. Ne tik dėl agronominių priežasčių – čia svarbūs ir teisės aktai, oro sąlygos, dirvožemio įšalas bei drėgmė. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kada Lietuvoje galima išvažiuoti į laukus su mėšlo kratytuvais, kaip užtikrinti efektyvų jų darbą ir išvengti dažniausių klaidų.
Kada galima tręšti mėšlu?
Pagal Lietuvoje galiojančius aplinkosauginius ir žemės ūkio reikalavimus, mėšlu galima tręšti nuo kovo 1 d. iki lapkričio 15 d., tačiau šis laikotarpis gali būti koreguojamas atsižvelgiant į oro sąlygas. Tręšimas draudžiamas, kai dirva įšalusi, padengta sniegu arba permirkusi, taip pat, kai artimiausiu metu prognozuojamas stiprus lietus.
Šios taisyklės galioja tiek srutų, tiek skysto ar kieto mėšlo skleidimui. Mėšlo kratytuvai, kaip kietojo mėšlo paskleidimo įranga, naudojami dažniausiai pavasarį prieš sėją arba rudenį po derliaus nuėmimo, siekiant pagerinti dirvos struktūrą ir aprūpinti ją maistinėmis medžiagomis kitam sezonui.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į Nitrato direktyvą – jei ūkis patenka į jautrią zoną, kur yra didelė pavojus vandens telkiniams, tręšimo sąlygos gali būti griežtesnės. Prieš pradedant darbus, būtina sekti Aplinkos apsaugos agentūros informaciją arba pasikonsultuoti su agronomu.
Optimalus mėšlo paskleidimo laikas
Efektyviausias mėšlo paskleidimo metas – kai dirva jau atitirpusi, bet dar neišdžiūvusi. Per anksti išvažiuoti į laukus reiškia sugadinti dirvos struktūrą, ją sutrombuoti ir pakenkti būsimo derliaus potencialui. Ypač jautrios yra lengvos, smėlingos ir durpingos dirvos. Todėl sprendimas dažnai priklauso ne nuo kalendorinės datos, o nuo meteorologinių sąlygų ir pačio ūkio agronominio plano.
Idealu, kai po tręšimo galima greitai įterpti mėšlą į dirvą – taip sumažinami kvapai, azoto nuostoliai į atmosferą ir maistinių medžiagų išplovimo į gruntinius vandenis rizika. Šiuo atžvilgiu mėšlo kratytuvai, derinami su žemės dirbimo padargais, tampa ypač naudingi.
Technikos paruošimas – būtina sąlyga efektyvumui
Norint maksimaliai išnaudoti mėšlo kratytuvo galimybes, būtina jį tinkamai paruošti. Pirmiausia – techninė apžiūra: patikrinamos grandinės, velenai, pavaros, ratų slėgis, stabdžių sistema. Taip pat svarbu sureguliuoti paskleidimo mechanizmus, kad būtų užtikrintas tolygus paskleidimas.
Šiuolaikiniai kratytuvai leidžia reguliuoti paskleidimo normą priklausomai nuo važiavimo greičio, mėšlo tipo ir laukų savybių. Efektyvumui didinti galima naudoti GPS ir kintamos normos technologijas – ypač dideliuose ūkiuose, kur dirbamos nevienodos dirvos.
Kratytuvų pasirinkime taip pat svarbus paskleidimo mechanizmas: vertikalūs būgnai tinka sunkiam, šiaudiniam mėšlui, horizontalūs – kompaktiškesniems kiekiams arba pusiau skystam mėšlui. Kai kurie modeliai leidžia agreguoti su kultivatoriais ar diskinėmis akėčiomis, taip atliekant dvi operacijas vienu važiavimu.
Ekonomiškai naudinga ir aplinkai draugiška
Mėšlo panaudojimas turi ne tik agronominę, bet ir ekonominę reikšmę. Naudodami mėšlą racionaliai, ūkininkai gali ženkliai sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Viena tona galvijų mėšlo gali turėti iki 5 kg azoto, 3 kg fosforo ir 6 kg kalio – tai vertinga trąša, jei paskleidžiama tinkamai.
Be to, tinkamai paskleistas mėšlas gerina dirvožemio humuso balansą, biologinį aktyvumą, mažina rūgštėjimo riziką. Tačiau visam tam reikalingas tikslus kiekio apskaičiavimas, pagrįstas laboratoriniais tyrimais arba bent jau orientacinėmis mėšlo analizėmis.
Aplinkosaugos požiūriu labai svarbu išvengti mėšlo perteklių, kuris gali išplauti nitratus į vandenis. Todėl prieš tręšiant būtina įsivertinti laukų našumą, pasėlių poreikius ir tiksliai planuoti išsklaidymo kiekius. Naudingas įrankis čia – lauko tręšimo žurnalas, padedantis dokumentuoti atliktus darbus ir kontroliuoti išsklaidytų medžiagų srautus.
Praktiniai patarimai ir išvados
- Stebėkite dirvos drėgnumą ir nevažiuokite į laukus, jei žemė dar įmirkusi – rizikuojate ją sutankinti ir pakenkti būsimiems pasėliams.
- Įsigykite arba nuomokitės tokį mėšlo kratytuvą, kuris atitinka jūsų ūkio dydį ir mėšlo struktūrą – per didelis ar per mažas įrenginys didina kaštus ir mažina darbo našumą.
- Derinkite kratytuvo darbą su dirvos įdirbimo priemonėmis, kad sumažintumėte maistinių medžiagų nuostolius.
- Planuokite tręšimo darbus iš anksto – atsižvelkite į orų prognozes, pasėlių rotaciją ir laukų prieinamumą.
- Nepamirškite dokumentuoti – tai svarbu tiek ūkio planavimui, tiek patikrinimų atveju.
Efektyviai naudojamas mėšlo kratytuvas – tai ne tik švaresni laukai ir didesnis derlius, bet ir tvarus požiūris į aplinką bei ūkio finansus. Įvaldžius tinkamą laiką ir technologiją, ši investicija atsiperka ne vieną sezoną.