Penki neigimo etapai, kai tavo vanduo atrodo kaip „Fanta“
By Marius
Taigi, nusipirkai namą. Su nuosavu gręžiniu. Jautiesi gamtos vaiku, nepriklausomu nuo miesto vandentiekio… Sveikinu. Sveiki atvykę į mano asmeninį pelkių filialą, kur rytinė kava turi subtilų geležies poskonį, o balti marškiniai po skalbimo įgauna madingą, vintažinį… rūdžių atspalvį.
Argi ne puiku?
Jei šis scenarijus jums iki skausmo pažįstamas, tikriausiai jau perėjote kelis klasikinius neigimo etapus. Štai trumpas gidas, kad žinotumėt, kurioje stadijoje esate ir kas jūsų laukia toliau.
1 etapas: „Čia tikriausiai laikina.“ Iš čiaupo bėga gelsvas vanduo. Vonios kraštai pasidabina rudais upeliais. Bet tu ramus. Aišku, kad čia tik kažkoks nesusipratimas. Gal vamzdžiai seni… Gal gręžinys naujas, „prasivaikščios“… Praeis savaitė, dvi, mėnuo. O rudumo tik daugės. Bet tu vis dar tikiesi. Vilties kvailių motina, tiesa?
2 etapas: „Kalkės ir geležis – tas pats velnias.“ Pradedi suprasti, kad niekas čia „neprasivaikščios“. Metas veikti. Puoli į „Senukus“ ir nusiperki tą stebuklingą filtrą, kuris nuo visko. Ir nuo kalkių, ir nuo geležies, ir gal net nuo blogos nuotaikos. Sumontuoji. Savaitę džiaugiesi. Paskui stebuklas baigiasi, ir vėl gyveni rūdžių karalystėje. Tada kažkur perskaitai, kad nugeležinimas ir nukalkinimas yra du skirtingi dalykai. Lygiai kaip batas ir agurkas. Ačiū, kad pasakėt…
3 etapas: „O, Dieve, geležis būna SKIRTINGA?!“ Kai jau susitaikai su mintimi, kad tau reikia būtent vandens nugeležinimo filtrų, gyvenimas meta naują iššūkį. Pasirodo, yra ištirpusi geležis. Ir oksiduota geležis. Viena matosi, kita – ne. Viena filtruojasi vienaip, kita – kitaip. Fantastika. Lyg vienos problemos būtų maža. Dabar tu turi tapti beveik chemiku, kad suprastum, kokia velniava bėga iš tavo čiaupo. Ar kas nors dar nori gyventi arčiau gamtos?..
4 etapas: „Kiek, sakėt, kainuoja?!“ Po ilgų kankynių ir konsultacijų pagaliau gauni pasiūlymą normaliai sistemai. Skaičiai tokie, kad akimirką pagalvoji – gal pigiau būtų vandenį pirkti buteliais iki gyvenimo pabaigos? Arba tiesiog susitaikyti su gelsva patalyne. Pradedi skaičiuoti, kiek kainuos regeneracija, druska, priežiūra… Ir supranti, kad privilegija turėti normalų, bespalvį ir bekvapį vandenį kainuoja. Brangiai.
5 etapas: Susitaikymas. Ir filtras. Galiausiai tu palūžti. Užsisakai tą sistemą. Meistrai ją sumontuoja. Tu atsuki čiaupą. Bėga skaidrus vanduo. Stebuklas. Išleidi krūvą pinigų, kad gautum… vandenį. Tiesiog normalų, nuobodų vandenį, kokį milijonai žmonių mieste gauna kasdien ir net nesusimąsto. Jautiesi ir laimingas, ir apiplėštas vienu metu.
Toks tas kelias. Bet žinot, kas geriausia? Kai svečiai paprašo stiklinės vandens, ir tu gali ją įpilti be jokių paaiškinimų ir atsiprašinėjimų. Ir tai, patikėkit manim, yra neįkainojama.